Cherchez la femme. Influencerių pirmtakas arba gyvenimo ekspozicija

2020, April 10


Autorė: Kamilė Blauzdytė

Viskas vis dar vyksta miško prieglobsty besislepiančioj trobelėj.

Duris atidaro pusamžis vyras. Žili plaukai, kutenantys plikę, priverčia jo veido raumenis pakilti aukštyn ir išspausti maloniai keistą šypsnį. Akinančiai balti, tačiau nevalingai susiglamžę, marškiniai puikiai dera su ryškiaspalviu guminiu apavu. Taip tarpdury pasitiko Povilas Kulvinskas ir maloniai pakvietė vidun. Pirmas žingsnis nedrąsus. Akys stabteli ties sienomis, kurios iškabintos šventųjų ir nuodėmingųjų paveikslais. Vienos moterys glaudžiasi prie Vytauto Didžiojo, kitos prie Ridley Scott’o Gladiatoriaus plakatų.

P. Kulvinskas – įvairi ir savita asmenybė, neleisčiau sau jo įsprausti į tam tikrą profesinį rėmą, nemanau, kad ir jis ten gerai jaustųsi. Menininko kūryba daugiasluoksnė ir paveiki. Parašyta šimtai eilėraščių, kurie nugulė knygose. Įkurtas teatras. Spektakliai. Poezijos vakarai. Surinkta puiki vinilų kolekcija.

Povilo istorija įdomesnė už bet kokią šiuolaikinę Instagram paskyrą, o jo kasdienybės momentai primena influencerių stories. Ir ne veltui lyginu Povilą socialinių tinklų kontekste. Šiandien, sulaukti dėmesio iš visuomenės nėra taip sudėtinga, naiviai tikiu, kad Povilo Kulvinsko peržiūros viršytų dabartinius mušamus rekordus, pradedant savita asmenybe, kuri turi ir nori daug ką pasakyti, baigiant erdve, kurią jis sukūrė.

Namai, kuriuose pilna paveikslų, skulptūrėlių, iškarpų, kitaip tariant – muziejus. Maži, įvairiausių dydžių, spalvų, reikšmių ir formų paveikslai iškloja visą poeto gyvenamąjį plotą. Šis motyvas tęsiasi net iki lauko tualeto, kurio sienas kažkada puošė net seimo narių plakatai.

Turėčiau paminėti ir atskirą namo erdvę, kurią galima pavadinti pornografijos kambarėliu arba feminisčių košmaru. Už sienos kabantys mūzų atspindžiai, įkūnyti į šventųjų, priverčia kvestionuoti moters vietą šiuose namuose. Ir kaip jaučiasi Mergelės Marijos paveikslas, kai jai į nugarą alsuoja išplėštas puslapis iš vyriško žurnalo?

Pabūti tokioje aplinkoje, tai galimybė į kasdienius dalykus pažvelgti kitaip. Kartais atrodo, kad socialiniuose tinkluose užauginta karta gavo dovanų pjedestalus ir prožektorius. Mes tampomės tuos stovus, greitai ant jų užšokę įsijungiame prožektorius ir taip įsukame save į užburtą ratą. Kartais atrodo, kad jau net nebėra vietos kur įsiterpt, o ir prožektorius nusuktas į kitą pusę.

Sutikus Povilą prieš metus, trobelėje, kurią saugo ištikimos jo mūzos, maniau, kad jam svarbiausia yra užlipti ant minėto pjedestalo, nepaisant, kad auditorija kartais yra nepretenzingi medžiai, ne itin įsiklausantis vėjas ar gyvenimo prasmę praradęs kaimo gyventojas. Šiandien suprantu, kad jis yra mūsų kartos žmogus, tik kažkodėl nepramoko naudotis naujausiomis technologijomis. Rodos, jis tikrai nusipelnė to pjedestalo ir prožektoriaus.

Povilas – kūrybos įprasminimo influenceris.

Tags: , , , , , , , , , , , ,