Leninopad

2014, August 26

Autorius: Mykolas Vaiteikūnas

Protestų Ukrainoje metu, gruodžio 8-tają, sostinės centre nuo masyvios granitinės pakylos nuverčiama Vladimiro Lenino skulptūra. Šis įvykis pamažu sukelia grandininę reakciją visoje Ukrainoje – viena po kitos šalyje pradeda griūti skulptūros buvusiam sovietų vadui. Reiškinio staigumas ir platus mastas lemia pavadinimą – „Leninopad“.

Nuverstų skulptūrų vietose lieka masyvūs granitiniai blokai, patys tapę savotiškais paminklais istoriniams pokyčiams. Serijos esmė – užfiksuoti tuščius pjedestalus aikštėse, parkuose ir kitose erdvėse, kuriose centrinis objektas, šlovinęs seniai sugriuvusią imperiją, nuverčiamas. Jo vietoje lieka tuštuma simbolizuojanti neužtikrintą krašto ateitį bei tautos mentalitete susidariusį ideologinį vakuumą, kurio dar niekas nespėjo užpildyti. Šia serija noriu prisidėti prie istorijos išsaugojimo, parodyti, kaip atrodė laiko tarpas tarp naujo ir seno – laikotarpis istorijoje, į kurį bus žiūrima kaip į niekieno žemę tarp dviejų laikmečių.

Imtis šio projekto įkvėpė „Maidano“ įvykiai Kijeve 2014 žiemą. Prieš atskrisdamas į Kijevą žinojau, jog noriu užfiksuoti dalį to, kas vyko Ukrainoje, tačiau pakliuvus į įvykių sūkurį tapo itin sunku sukristalizuoti idėją naujajam projektui. Prireikė net trijų kelionių ten, kad visiškai suvokčiau, ko noriu iš šio projekto ir ką jis man reiškia. Atsidūręs akis į akį su „Leninopado“ idėja, ilgą laiką nesupratau, kokius jausmus man sukėlė tos tuščios aikštės ir parkai.

Kai idėja buvo sugalvota liko tik ją įgyvendinti. Ieškodamas vietų, kuriose praūžė „Leninopadas“, apkeliavau Kijevo, Zhytomyro ir dalį Cherkaso rajonų. Tuščius postamentus rasdavau kartais visai netikėtose vietose – apleistų gamyklų kiemuose, mažyčiuose kaimeliuose, parkuose…