2017, May 15
Autorius: Oskaras Armonas
Laikas yra viena iš pagrindinių materijos egzistavimo formų, pasireiškianti materialių objektų gyvavimo trukme, jų būsenų kaitos nuoseklumu. Laikas egzistuoja objektyviai ir yra neatsiejamas nuo judančios materijos. Laikas yra vienmatis, reliatyvus. Laikas ir erdvė neatsiejamai priklauso vienas nuo kito.
Laikrodininkė Birutė yra įsitikinusi, kad jos gyvenimas visiškai neįdmus. Visa gyvenimą dirbanti laikrodžių taisykloje ji rodo smulkius mikro pasaulius laikrodžių mechanizmuose ir gėrisi jų grožiu arba šlykštisi sovietinės gamybos grubumu. Dirbtuvėje niekada neišgirsi muzikos, vienintelis garsas tai tyoje tiksintys laikrodžiai. Laikrodininkė mėgaujasi mechaninio laikrodžio tiksėjimo švelnumu, tačiau negali pakęsti pigių kinietiškų laikrodžių, kaip pati sako, “klapsėjimo”. Dirbtuvėlė, kurioje įsikūrusi laikrodininkė, prasilenkia su laikmečiu, joje stipriai juntamas laiko dvelksmas. Kas yra laikas, ką laikrodis iš tikrųjų matuoja? Anot laikrodininkės, priartėti prie neapčiuopiamo dalyko jai padėjo ši mirštanti profesija.
Miniatiūrinėje laikrodžių taisykloje laikas eina kitaip – jis tarsi sustojęs ar jo užsilikę. Laikrodžių taisykloje sunku rasti daiktą, kuriam būtu mažiau negu keliasdešimt metų. Laikrodininkė, nors būdama pensijoje, vis dar darbuojasi, tarsi bandydama taisyti prarastą laiką, kuris iš vienos pusės prasilenkęs su taisyklos erdve, bet iš kitos pusės vistiek ją palietęs.
Tags: Birutė, Kaunas, laikas, Oskaras Armonas, time, watch, woman
