2018, July 4
2014 metų birželio pabaiga. Paskutinės repeticijos savame mieste. O po jų savaitę trunkantis galutinių štrichų uždėjimas Vilniuje, kuriuos vainikuos Pasaulio Lietuvių Dainų Šventės “Šokių diena”.
Šventės dieną žiūrovai mato šokėjus pasitempusius ir besišypsančius. Įvairaus amžiaus šokėjai, apsirengę spalvingais tautiniais rūbais, atiduoda jėgas ir rodo tai kam nuosekliai ruošėsi ilgus mėnesius, o paskutinę savaitę iki šventės gyveno tik repeticijų ritmu.
Alinančios repeticijos skirtingose Vilniaus vietose su trumpomis pertraukomis kaip reikiant nuvaro šventės dalyvius, tačiau tai nesustabdo jų nuo šėlionių iki paryčių.Net ir žinodami, kad kitą rytą reiks keltis anksti ir vėl ilgas valandas praleisti repeticijose, jie nemiega, bendrauja, juokiasi ir siunčia ne vieną butelį ratu. Ir nors kitą dieną visos laisvos minutės būna skiriamos poilsiui, o lengvai apduję veidai išduoda praėjusios nakties veiklą.
Du skirtingi pasauliai, kurie, kai kam atrodo visiškai nesuderinami. Tačiau greičiaus nei viena Dainų šventė neapsėjo be šio dueto. Šokiai ir alaus butelys ar taurelė degtinės. Nors akimirką pasirodo, kad šių jaunų žmonių galvose didžiausias klausimas lieka tik “ką šiandien gersim?”, tačiau daugiau laiko praleidęs jų apsuptyje pamatai, kad viskas yra visai kitaip. Kaip ir bet kuriam paaugliui, norisi išmėginti, tai, kas draudžiama. Bet tai nekeičia fakto, kad jauni žmonės dedasi tautinius kostiumus, ilgai ruošiasi ir su visa derama pagarba šoka tautinius šokius. Šoka ir tam atiduoda visus save, visas jėgas ir įdeda daug meilės.
Tags: 2014, Dainų šventė, Paulius Peleckis, Sodauto, šokiai, vakaras, Vilnius
