Velykos Pievėnuose

Abi vaikinų grupės yra dalis mirštančios tradicijos kurios metu „kareivėliai“ turi neleisti „velykžydžiams“ pavogti kryžiaus, vaidinimo eigoje „velykžydžiai“ bažnyčioje kelia sumaištį, kimba prie tikinčiųjų, visomis išgalėmis stengiasi sutrukdyti Kristaus prisikėlimą.

Velykų išvakarėse sargybiniai pradeda nakties sargybą, tuo tarpu „velykžydžiai“ pradeda infiltruotis į bažnyčią, drumsčia vakarinių mišių rimtį. Nakties sargyba tęsiasi per naktį kol paskutiniai tikintieji palieka maldos namus. Tuomet sargybiniai ir „velykžydžiai“ susiburia artimiausioje troboje pasiilsėti, užkąsti, pažaisti kortomis, atsigerti alaus ar nusnausti.

Velykų rytą – auštant, kaimo gyventojus žadina mušamas būgnas, taip tikintieji kviečiami į rytines pamaldas. Tuomet sargybiniai ir „velykžydžiai“ sugrįžta į bažnyčią. Tarnyba užbaigiama bendroje procesijoje su tikinčiaisiais. Jos metu procesija keliauja aplink bažnyčią tris ratus, tuo tarpu „velykžydžiai“ bėga priešinga kryptimi devyniskart, taip bandydami paskutinį šansą sutrikdyti Kristaus prisikėlimą ir rodydo stereotipinį žydų priešingumą.

Yra keturios sargybinių komandos, jos vilki skirtingų spalvų uniformas. Raudonos uniformos simbolizuoja Kristaus kraują. Žalios simbolizuoja prisikėlimą ir viltį. Mėlynos uniformos yra Kristaus žengimo į dangų simbolis. Baltos uniformos yra simbolis drobės į kurią buvo suvyniotas Kristaus kūnas.

Pasak vietinio šventiko Sauliaus Styros – tradicijos šaknys nėra žinomos: „Sakoma, kad tokią tradiciją iki karo [Antrasis pasaulinis karas] turėjusios visos bažnyčios.“ Vietiniai gyventojai teigia, kad ši tradicija yra išlikusi tik jų kaime.

Šiandien daugumai lietuvių tai pasenusi tradicija. Jos priešininkai teigia, kad tai praeities reliktas atspindintis senojo pasaulio fašistinį požiūrį. Jiems ši tradicija nesuderinama su šiuo – moderniu laikmečiu.

Kaip tradicija bebūtų vertinama iš šalies, dalyvių požiūris skiriasi nuo tų kurie yra tik stebėtojai. Vietiniams tai tiesiog sena tradicija kuri paremta biblija, ja nenorima nieko įžeisti ar demonizuoti. „Velykžydžiai gundo tikinčiuosius“, aiškina kunigas Styra, „jie yra lyginami su velniais. Ir šis scenarijus yra paimtas iš Jėzaus nukryžiavimo [iš Biblijos]. Ten kur Jėzus buvo nukryžiuotas visi buvo žydai, ir šiame spektaklyje aš nematau nieko kas žemintų žydus“.