Kaip greitai išspręsti kompiuterio perkaitimo problemą Kaune

Kodėl kompiuteris kaista ir kada reikia susirūpinti

Sėdi prie kompiuterio, dirbi ar žaidi, ir staiga pajunti, kad korpusas tampa neįprastai karštas, o ventiliatoriai pradeda ūžti tarsi lėktuvo varikliai. Pažįstama situacija? Kompiuterio perkaitimas – tai viena dažniausių problemų, su kuria susiduria tiek namų, tiek biurų vartotojai Kaune.

Perkaitimas nėra vien tik nepatogumas – tai rimtas signalas, kad kažkas negerai. Kai procesoriaus ar vaizdo plokštės temperatūra viršija 85-90 laipsnių, komponentai pradeda dirbti lėčiau, gali netikėtai išsijungti arba net visam laikui sugesti. O naujo procesoriaus ar vaizdo plokštės kaina tikrai nėra juokinga.

Dažniausios perkaitimo priežastys būna gana prozaiškos: susikaupusi dulkių, išdžiūvusi termopasta, neveikiantys ventiliatoriai arba tiesiog per didelis krūvis senam kompiuteriui. Gera žinia ta, kad daugumą šių problemų galima išspręsti greitai ir nebrangiai, jei žinai, kur kreiptis Kaune.

Greitas savidiagnostikos vadovas namuose

Prieš skubant į servisą, verta pačiam pasitikrinti kelis dalykus. Pirmiausiai – įsidiek temperatūros stebėjimo programą, pavyzdžiui, HWMonitor ar Core Temp. Jos nemokamos ir parodo tikslias procesorių bei kitų komponentų temperatūras.

Normalios darbo temperatūros turėtų būti tokios: procesoriui ramybės būsenoje – 30-50 laipsnių, krūvio metu – iki 70-80 laipsnių. Vaizdo plokštei žaidžiant – iki 80-85 laipsnių. Jei matai didesnius skaičius, tikrai yra problema.

Antra – pasiklausyk kompiuterio. Ar ventiliatoriai sukinėjasi? Ar nesigirdi keistų garsų, tarsi kažkas trankytųsi viduje? Kartais ventiliatorius tiesiog užsiblokuoja nuo dulkių ar sugenda guolis, ir tai lengvai pastebima ausimi.

Trečia – pažiūrėk į korpuso ventiliacijos angas. Jei matai dulkių sluoksnį, kuris galėtų konkuruoti su muziejaus eksponatu, tai jau pusė atsakymo. Nešiojamųjų kompiuterių atveju ypač dažnai užsikemša ventiliacijos angos iš apačios.

Ką galima padaryti pačiam be specialių įrankių

Jei turi šiek tiek drąsos ir nori sutaupyti, kai kuriuos dalykus gali padaryti pats. Pirmiausia – išvalyti dulkes. Stacionariam kompiuteriui tai paprasta: atjungi maitinimą, atidari šoninį dangtį ir atsargiai išpūti dulkes suslėgto oro balionėliu. Tokius balionėlius parduoda beveik visuose elektronikos parduotuvėse Kaune – „Topo centruose”, „Senukai”, „Elektromarkt”.

Svarbu pūsti trumpais pliūpsniais, nelaikant balionėlio per arti komponentų. Ventiliatorius geriau prilaikyti, kad nesuktuisi per greitai – taip išvengsi guolio sugadinimo. Dulkes geriausia valyti lauke arba bent jau gerai vėdinamoje patalpoje, nes jų bus tikrai daug.

Nešiojamajam kompiuteriui reikalai sudėtingesni. Kai kuriuos modelius išardyti paprasta, kitus – tikras iššūkis su daugybe paslėptų varžtelių ir plastikinių fiksatorių. Jei nesi tikras savo gebėjimais, geriau nepradėk – sugadinti plastikinę detalę labai lengva, o nauja gali kainuoti nemažai.

Dar vienas paprastas sprendimas – kompiuterio pastatymas ant specialios atvėsinimo padėklo su ventiliatoriais. Nešiojamiesiems tai tikrai padeda, ypač vasarą. Tokias padėklas galima įsigyti nuo 15 eurų Kauno elektronikos parduotuvėse.

Kada būtina kreiptis į specialistus Kaune

Yra situacijų, kai savarankiškai spręsti problemą tikrai neverta. Jei reikia keisti termopastą – teoriškai tai nesudėtinga, bet praktiškai galima padaryti daugiau žalos nei naudos. Termopastos reikia tiek, kiek reikia – nei per daug, nei per mažai. Be patirties lengva suklysti.

Jei ventiliatorius sugedo ir reikia naujo – vėl gi, atrodo paprasta, bet reikia žinoti tikslų modelį, kaip jį prijungti, kokia turi būti sukimosi sparta. Netinkamas ventiliatorius gali būti per garsus arba nepakankamai efektyvus.

Kai kompiuteris jau pradeda savaime išsijunginėti ar lėtėti – tai reiškia, kad perkaitimas jau kritinis. Tokiu atveju kiekviena darbo valanda gali artinti komponentų gedimai. Geriau sustoti naudoti ir kuo greičiau nuvežti į servisą.

Kaune yra nemažai kompiuterių remonto servisų. Vieni specializuojasi tik nešiojamuosiuose, kiti – stacionariuose, treti dirba su visais. Kainos už dulkių valymą paprastai svyruoja nuo 15 iki 30 eurų, už termopastos keitimą – nuo 20 iki 40 eurų, priklausomai nuo kompiuterio tipo ir sudėtingumo.

Geriausi servisai Kaune pagal patirtį

Kalbant apie konkrečius servisus, verta paminėti kelis patikrintus variantus. „PC Klinika” Savanorių prospekte dirba jau seniai, turi gerą reputaciją ir priima tiek stacionarius, tiek nešiojamuosius kompiuterius. Paprastai dulkių valymas su termopastos keitimu užtrunka vieną darbo dieną.

„Kompiuterių gydytojas” Baltijos gatvėje specializuojasi būtent perkaitimo problemų sprendime ir turi visą reikalingą įrangą temperatūroms tiksliai išmatuoti. Jie gali pasiūlyti ir geresnius vėsinimo sprendimus, jei standartiniai nebepadeda.

„Laptop.lt” servisas Jonavos gatvėje daugiau orientuotas į nešiojamuosius kompiuterius. Jei turi sudėtingesnį modelį, kurį nelengva išardyti, čia tikrai žino, ką daro. Tiesa, kainos šiek tiek aukštesnės nei kitur, bet ir darbas atliekamas kokybiškai.

Dar viena galimybė – kreiptis į „Topo centro” ar „Varle.lt” servisus. Jie priima taisyti ir ne pas juos pirktą techniką, nors kartais tenka šiek tiek ilgiau palaukti, nes būna eilės.

Renkantis servisą, verta paskambinti ir pasiteirauti, ar jie turi reikiamų dalių sandėlyje. Jei reikės užsakyti naują ventiliatorių ar kitą komponentą, tai gali užtrukti papildomai kelias dienas.

Kaip išvengti perkaitimo ateityje

Geriau prevencija nei gydymas – ši patarlė puikiai tinka ir kompiuteriams. Reguliarus profilaktinis valymas kartą per pusmetį ar metus gali išgelbėti nuo rimtesnių problemų. Ypač jei namuose yra gyvūnų – jų plaukai yra tikras ventiliatorių priešas.

Kompiuterio vieta taip pat svarbi. Stacionarų kompiuterių neverta statyti ant kilimo ar į uždarą spintelę, kur oras negali normaliai cirkuliuoti. Nešiojamasis neturėtų stovėti ant lovos ar antklodės – taip užsikemša ventiliacijos angos iš apačios.

Vasarą, kai temperatūra patalpose kyla, kompiuteris kaista labiau. Jei kambarys labai karštas, verta bent jau atidaryti langą ar įjungti ventiliatorių. Kai kurie žmonės vasarą net sumažina kompiuterio našumą per BIOS nustatymus, kad mažiau kaitintų.

Programinė pusė irgi svarbi. Jei kompiuteris senas, o bandai žaisti naujausius žaidimus maksimaliomis nuostatomis, perkaitimas neišvengiamas. Kartais geriau šiek tiek sumažinti grafikos kokybę ir džiaugtis stabiliu veikimu, nei varginti kompiuterių iki ribos.

Reguliariai atnaujink tvarkykles, ypač vaizdo plokštės. Naujos versijos dažnai būna optimizuotos ir generuoja mažiau šilumos. Taip pat verta patikrinti, ar fone nesisuka nereikalingos programos, kurios apkrauna procesorių.

Specialūs atvejai ir nestandartiniai sprendimai

Kartais perkaitimo problema būna sudėtingesnė nei atrodo. Pavyzdžiui, jei kompiuteris kaista net nieko nedarant, gali būti, kad užsikrėtei virusu, kuris fone naudoja procesorių kriptovaliutų kasybai. Tokiu atveju padės tik išsamus antivirusinės programos patikrinimas.

Žaidimų kompiuteriams su galingomis vaizdo plokštėmis standartinio vėsinimo kartais tiesiog neužtenka. Tuomet galima svarstyti apie papildomų ventiliatorių įdiegimą į korpusą arba net apie vandeninį vėsinimą. Tiesa, tai jau brangesni sprendimai, kurie Kaune kainuoja nuo 100 eurų.

Seniems kompiuteriams, kuriems jau keli metai, kartais prasmingiau investuoti į bendrą atnaujinimą, o ne tik į perkaitimo problemų sprendimą. Jei procesorius jau silpnas, o vaizdo plokštė sena, galbūt laikas pagalvoti apie naujų komponentų įsigijimą.

Nešiojamiesiems kompiuteriams, kurie nuolat kaista nepaisant valymo ir termopastos keitimo, kartais padeda korpuso pakėlimas. Specialios kojelytės ar net paprasti guminukai gali pagerinti oro cirkuliaciją iš apačios. Tai kainuoja vos kelis eurus, o efektas būna pastebimas.

Ką daryti, kai skuba ir servisas neprieinamas

Gyvenime pasitaiko situacijų, kai kompiuteris reikalingas čia ir dabar, o jis kaista ir lėtėja. Jei tai darbo kompiuteris ir tuoj svarbus projektas, o į servisą pateksi tik po savaitės, yra keletas laikinosios pagalbos būdų.

Pirmiausias – sumažink našumo reikalavimus. Uždaryk visas nereikalingas programas, išjunk foninę vaizdo ar muzikos redagavimą. Jei žaidi – sumažink grafikos nustatymus. Taip kompiuteris generuos mažiau šilumos.

Antrasis – pagerinki ventiliaciją. Atidark korpuso dangčius (jei stacionarus), pastatyk šalia paprastą ventiliatorių, kuris pūstų orą link kompiuterio. Tai ne idealus sprendimas, bet gali padėti išlaikyti temperatūrą priimtinose ribose.

Trečiasis – dirk trumpesniais seansais. Padirbk valandą, duok kompiuteriui pusvalandį pailsėti. Taip išvengsi kritinio perkaitimo ir galėsi bent jau užbaigti skubius darbus.

Kai kurie žmonės vasarą net deda nešiojamąjį kompiuterį ant šaldymo elementų (tokių, kokius naudoja maisto produktams vėsinti). Tai veikia, bet būk atsargus su kondensacija – drėgmė kompiuteriui dar pavojingesnė nei karštis.

Kai problema išspręsta – kaip džiaugtis vėsiu kompiuteriu

Kai pagaliau išvalytas, su nauja termopasta ir veikiančiais ventiliatoriais kompiuteris grįžta namo, skirtumas būna akivaizdus. Ventiliatoriai nebešniokščia, korpusas nebėra karštas, o svarbiausia – viskas veikia sklandžiai ir greitai.

Daugelis žmonių net nežino, kad jų kompiuteris gali dirbti tyliai. Pripratę prie nuolatinio ūžesio, jie mano, kad taip ir turi būti. Tik po taisymo supranta, koks turėtų būti normalus kompiuterio darbas.

Investicija į perkaitimo problemos sprendimą tikrai apsimoka. 30-40 eurų už valymą ir termopastos keitimą gali pratęsti kompiuterio gyvenimą metais. O naują kompiuterį ar sudegusius komponentus pakeisti kainuotų šimtus kartų brangiau.

Kaune yra pakankamai gerų servisų, kurie išspręs perkaitimo problemą greitai ir už prieinamą kainą. Svarbiausia – nedelsti, kai pastebi pirmuosius požymius. Kuo anksčiau pasirūpinsi, tuo mažiau problemų turėsi ateityje. O jei jau esi techniškai įgudęs ir drąsus – kai kuriuos dalykus gali padaryti ir pats, sutaupydamas laiko ir pinigų.