Kompiuterio profilaktika: kaip išvengti brangių remontų ateityje

Kodėl kompiuterio priežiūra yra ne prabanga, o būtinybė

Daugelis žmonių su savo kompiuteriais elgiasi panašiai kaip su automobiliais – naudoja juos kasdien, bet apie techninę priežiūrą prisimena tik tada, kai kažkas sugenda. Tačiau skirtingai nei automobiliui, kompiuteriui nereikia važiuoti į servisą kas 15 tūkstančių kilometrų. Čia viskas daug paprasčiau, o kartais net maloniau.

Realybė tokia: dauguma kompiuterių problemų, dėl kurių žmonės moka šimtus eurų remontui, galėjo būti išvengtos su keliais paprastais veiksmais. Kalbame ne apie sudėtingas technines procedūras, o apie elementarius dalykus, kuriuos gali atlikti bet kas, net jei technologijos jums – kaip kinų kalba.

Pagalvokite taip: geriau skirti 15 minučių per savaitę paprastai priežiūrai, nei vieną dieną sėdėti be kompiuterio ir laukti, kol servisas atsiųs sąskaitą už 200 eurų. Be to, reguliari profilaktika ne tik taupo pinigus, bet ir prailgina jūsų įrenginio gyvenimą kelerius metus.

Dulkės – tylus kompiuterio žudikas

Skamba banaliai, bet dulkės yra viena didžiausių kompiuterių problemų priežasčių. Jos kaupiasi ventiliatoriuose, procesorių aušintuvuose, vaizdo plokštėse ir kituose komponentuose. Rezultatas? Kompiuteris pradeda perkaisti, lėtėja, triukšmauja kaip traktorius, o galiausiai tiesiog išsijungia arba sugenda.

Stacionarų kompiuterį reikėtų išvalyti nuo dulkių bent kartą per 3-6 mėnesius, priklausomai nuo aplinkos. Jei turite naminius gyvūnus arba gyvename dulkėtoje vietoje, darykite tai dažniau. Nešiojamieji kompiuteriai taip pat kaupia dulkes, nors ir lėčiau – jiems pakanka kartinio metinio valymo.

Kaip tai padaryti? Jums reikės suspausto oro balionėlio (parduodamas bet kurioje elektronikos parduotuvėje už kelis eurus) ir šiek tiek drąsos atidaryti kompiuterio korpusą. Nesinervinkite – tai paprasčiau nei atrodo. Išjunkite kompiuterį iš elektros, atidarykite šoninį dangtį ir atsargiai išpūskite dulkes iš visų kampelių. Ypatingą dėmesį skirkite ventiliatoriams ir radiatorių grotoms.

Svarbus patarimas: valykite lauke arba bent jau gerai vėdinamoje patalpoje, nes dulkių bus daug. Ir niekada nenaudokite dulkių siurblio viduje – statinė elektra gali pakenkti jautriems komponentams.

Programinė įranga: atnaujinimai, kuriuos visi ignoruoja

Taip, tie nuolatiniai pranešimai apie atnaujinimus yra erzinantys. Bet žinote, kas dar labiau erzina? Virusai, saugumo spragos ir programos, kurios staiga nustoja veikti. Atnaujinimai egzistuoja ne tam, kad jus erzintų – jie taiso klaidas, uždaro saugumo spragas ir pagerina našumą.

Windows atnaujinimai turėtų būti įjungti automatiškai. Jei nuolat juos atidėliojate, galiausiai susidursite su didesnėmis problemomis. Tas pats pasakytina apie antivirusinę programą – ji turi būti nuolat atnaujinama ir veikianti. Nemokamos versijos (kaip Windows Defender) veikia puikiai, jei jas paliekate įjungtas ir atnaujintas.

Tačiau atnaujinimai – tai ne tik operacinė sistema. Naršyklės, PDF skaitytuvai, Java, Adobe produktai – visa tai turi būti reguliariai atnaujinama. Būtent per pasenusias programas dažniausiai patenka virusai ir kenkėjiškos programos. Skirkite vieną vakarą per mėnesį visų svarbiausių programų atnaujinimui. Arba dar geriau – įjunkite automatinį atnaujinimą kur tik įmanoma.

Kietojo disko sveikata: duomenys, kuriuos prarasite vieną dieną

Štai nemaloni tiesa: visi kietieji diskai anksčiau ar vėliau sugenda. Tai ne „jei”, o „kada” klausimas. Tradiciniai HDD diskai turi judančias dalis, kurios nusidėvi. Net modernūs SSD diskai turi ribotą rašymo ciklų skaičių. Todėl jei nesikuriate atsarginių kopijų, jūs ne apsaugote savo duomenis – jūs tiesiog dar jų nepraradote.

Atsarginių kopijų kūrimas nėra sudėtingas. Windows turi įmontuotą „File History” funkciją, kuri automatiškai kopijuoja jūsų svarbius failus į išorinį diską. Mac’ai turi „Time Machine”. Naudokite juos. Pirkite pigų išorinį diską (1TB kainuoja apie 50 eurų) ir nustatykite automatinį kopijų kūrimą.

Dar geriau – naudokite debesų saugyklą svarbiausiem dalykam. Google Drive, OneDrive, Dropbox – visi siūlo nemokamą vietą, kurios pakanka dokumentams ir nuotraukoms. Taip jūsų duomenys bus saugūs net jei namuose kiltų gaisras.

Ir dar vienas dalykas: periodiškai tikrinkite disko būklę. Windows’uose galite naudoti įmontuotą „Error Checking” įrankį arba nemokamas programas kaip CrystalDiskInfo. Jos parodo disko temperatūrą, klaidas ir bendrą būklę. Jei programa rodo įspėjimus – laikas galvoti apie naujo disko įsigijimą, kol dar nesugedo senasis.

Temperatūros kontrolė: kai kompiuteris virsta keptuve

Perkaitimas yra antra pagal dažnumą kompiuterių problemų priežastis po dulkių (kurios, beje, irgi sukelia perkaitimą). Kompiuterio komponentai yra suprojektuoti veikti tam tikroje temperatūroje. Kai ji viršijama, sistema automatiškai lėtina darbą, kad apsisaugotų. O jei temperatūra tampa per aukšta – kompiuteris tiesiog išsijungia.

Kaip suprasti, ar jūsų kompiuteris perkaista? Pirmas ženklas – triukšmas. Jei ventiliatoriai ūžia kaip lėktuvas kilimo metu, kažkas negerai. Antras ženklas – staigūs išsijungimai arba lėtėjimas atliekant paprastas užduotis. Trečias – kompiuterio korpusas labai karštas liesti.

Atsisiųskite nemokamą programą kaip HWMonitor ar Core Temp ir patikrinkite temperatūras. Procesoriaus temperatūra ramybės būsenoje turėtų būti 30-50°C, apkrovos metu – iki 70-80°C. Jei matote 90°C ir daugiau – turite problemą.

Sprendimai paprastai nesudėtingi: išvalykite dulkes (vėl grįžtame prie to), patikrinkite ar visi ventiliatoriai sukasi, įsitikinkite, kad kompiuteris stovi vietoje su gera ventiliacija (ne uždarame stalčiuje ar ant kilimo). Nešiojamiesiems kompiuteriams įsigykite aušinimo padėklą – kainuoja 15-30 eurų ir gali sumažinti temperatūrą 5-10 laipsnių.

Programų tvarka: mažiau yra daugiau

Daugelis žmonių per metus sukaupią dešimtis programų, kurių nenaudoja. Kai kurios iš jų veikia fone, lėtindamos sistemą ir eikvoja resursus. Kitos tiesiog užima vietą. O dar kitos – pasenusios ir gali turėti saugumo spragų.

Bent kartą per pusmetį peržiūrėkite įdiegtas programas. Windows’uose eikite į Settings > Apps, Mac’uose – Applications aplanką. Pašalinkite viską, ko nenaudojate. Būsite nustebę, kiek šlamšto ten rasite: senos žaidimų demo versijos, programos, kurias įdiegėte vienam kartui, įrankiai, kuriuos pakeitė naujesni.

Ypatingą dėmesį skirkite programoms, kurios paleidžiamos kartu su sistema. Jos labiausiai lėtina kompiuterio įsijungimą ir bendrą našumą. Windows’uose atidarykite Task Manager (Ctrl+Shift+Esc), eikite į Startup skiltį ir išjunkite viską, ko jums nereikia iš karto įjungus kompiuterį. Spotify, Skype, Steam – visa tai gali palaukti, kol patys jas paleisit.

Dar vienas patarimas: naudokite tik vieną antivirusinę programą. Dvi antivirusinės programos vienu metu ne tik kad nesudvigubina apsaugos, bet ir konfliktuoja tarpusavyje, lėtindamos sistemą. Windows Defender dažniausiai pakanka, jei elgiatės protingai internete.

Fizinė apsauga: banalūs dalykai, kurie gelbsti

Kompiuteriai nemėgsta ekstremalių sąlygų. Jiems nepatinka per aukšta ar per žema temperatūra, drėgmė, dulkės, smūgiai, elektros įtampos šuoliai. Dauguma šių dalykų lengvai išvengiama su šiek tiek sveiko proto.

Visų pirma – įsigykite normalų maitinimo filtro lizdą su apsauga nuo įtampos šuolių. Kainuoja 15-30 eurų ir gali išgelbėti jūsų kompiuterį per audrą. Dar geriau – UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinis), kuris ne tik apsaugo nuo įtampos šuolių, bet ir suteikia kelias minutes laiko išsaugoti darbą, jei dingsta elektra.

Nešiojamiesiems kompiuteriams – niekada nepalikite jų tiesioginiuose saulės spinduliuose, automobilyje karštą dieną ar šaltą žiemą. Neneškite įjungto nešiojamojo kuprinėje – jis gali perkaisti. Naudokite normalų krepšį ar kuprinę su apsauginiu sluoksniu, ne paprastą maišą.

Ir dar vienas dalykas, kurį daugelis ignoruoja: valgykite toliau nuo kompiuterio. Trupiniai klaviatūroje – tai ne tik nešvaru, bet ir potenciali gedimo priežastis. O išpiltas kavos puodelis ant nešiojamojo – tai beveik garantuotas brangus remontas arba naujo kompiuterio pirkimas.

Kada profilaktika virsta būtinybe: ženklai, kurių negalima ignoruoti

Yra skirtumas tarp reguliarios profilaktikos ir situacijos, kai kompiuteris jau šaukiasi pagalbos. Kai kurie ženklai reiškia, kad reikia veikti nedelsiant, ne po savaitės ar mėnesio.

Keisti garsai – cypimas, traškėjimas, dūzgimas – dažniausiai reiškia mechanines problemas. Jei girdite keistus garsus iš kietojo disko, nedelsiant kurkite atsargines kopijas. Jei ventiliatorius traška – jis gali sustoti bet kada, o tai reiškia perkaitimą ir potencialų komponentų gedimą.

Mėlynas ekranas (BSOD – Blue Screen of Death) – tai ne normalus dalykas. Jei matote jį dažniau nei kartą per kelis mėnesius, kažkas negerai. Gali būti gedimas operatyviojoje atmintyje, diske, tvarkyklėse ar net aparatinėje įrangoje.

Staigus lėtėjimas be akivaizdžios priežasties – tai gali reikšti virusą, besibaigiančią disko vietą, arba mechaninį disko gedimą. Nepamirškite, kad kompiuteriai natūraliai lėtėja laikui bėgant, bet staigus pasikeitimas per kelias dienas ar savaites nėra normalus.

Programos, kurios užsiblokuoja ar neatsidaro – tai gali būti sistemos failų problemos arba disko klaidos. Windows’uose paleiskite „sfc /scannow” komandą Command Prompt (administratoriaus teisėmis) – ji patikrins ir pataisys sistemos failus.

Paprastas planas, kuris veikia: jūsų kompiuterio priežiūros kalendorius

Gerai, dabar sujunkime viską į praktinį planą, kurį galite realiai įgyvendinti. Nereikia būti IT specialistu ar skirti tam valandų – tiesiog įtraukite šiuos dalykus į savo rutiną.

**Kas savaitę (5 minutės):**
– Ištrinkite nereikalingus failus iš Downloads aplanko
– Perkraukite kompiuterį bent kartą (taip, tai svarbu)
– Patikrinkite, ar antivirusinė programa atnaujinta

**Kas mėnesį (30 minučių):**
– Paleiskite disko valymą (Disk Cleanup)
– Patikrinkite ir įdiekite visus laukiančius atnaujinimus
– Peržiūrėkite programas, kurios paleidžiamos su sistema
– Sukurkite atsarginę kopiją svarbių failų

**Kas 3-6 mėnesius (1-2 valandos):**
– Išvalykite dulkes iš kompiuterio vidaus
– Peržiūrėkite ir pašalinkite nenaudojamas programas
– Patikrinkite kietojo disko būklę specialia programa
– Pakeiskite slaptažodžius (ne tiesiogiai susijęs su kompiuteriu, bet svarbu)

**Kartą per metus (2-3 valandos):**
– Atlikite pilną sistemos nuskaitymą antivirusine programa
– Apsvarstykite, ar neverta pakeisti termopastos (jei kompiuteris senesnis nei 3 metai)
– Patikrinkite, ar visi ventiliatoriai veikia tinkamai
– Sukurkite pilną sistemos atsarginę kopiją

Šis planas gali atrodyti daug, bet realybėje tai tik kelios valandos per metus. Palyginkite su laiku ir pinigais, kuriuos prarasite, jei kompiuteris sugenda netikėtai. Be to, daugelį šių dalykų galite atlikti fone, kol žiūrite filmą ar klausotės muzikos.

Svarbiausia – nepamirškite, kad kompiuteris yra įrankis, kuris tarnauja jums. Truputis dėmesio jam užtikrina, kad jis tarnaus ilgai ir patikimai. Nereikia tapti technologijų guru – pakanka būti atsakingu savininku, kuris supranta, kad prevencija visada geresnė ir pigesnė už gydymą.